- kyločius
- ×kylõčius, -ė (brus. кiлaч) smob. (2) OZ29, J, kýločius (1); SD90 kas su kyla, išvarža: Kylõčius buvo ir mirė Lnkv. Vieną metą buvo tokie kýločiai paršeliai Sd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kyločius
Look at other dictionaries:
kyliuočius — ×kyliuočius sm. [K] = kyločius … Dictionary of the Lithuanian Language
